- baltaplaukis
- baltaplaũkis, -ė adj. (2); M šviesiaplaukis: Baltaplaukė galvelė rš. Tu berneli baltaplaũki, ar iš miško, ar iš lauko? Čb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
baltaplaukis
Look at other dictionaries:
baltaplaukis — baltaplaũkis2, baltaplaukė2 dkt. Į virtùvę įstraksėjo kokių̃ penkerių̃ mẽtų baltaplaũkis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
baltaplaukis — baltaplaũkis1, baltaplaũkė1 bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
baltaplaukė — baltaplaũkis2, baltaplaukė2 dkt. Į virtùvę įstraksėjo kokių̃ penkerių̃ mẽtų baltaplaũkis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
baltabūdis — baltabū̃dis, ė smob., adj. (2) 1. baltaplaukis, šviesplaukis: Tėvas baltabū̃dis, o močia juodabū̃dė Ds. 2. gyvulys su baltu snukiu: Karvė atsivedė baltabū̃dį telioką Ds. Šita karvė baltabū̃dė Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
baltaplukis — baltaplùkis, ė adj., smob. (2) Vb, Kp baltaplaukis: Jų visi vaikai baltaplùkiai, visų plaukeliai kaip linai Slm. Lenda su visa baltapluke galva į praustuvę šalto vandens Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
baltapūkis — 2 baltapū̃kis, ė adj., smob. (2) šviesiaplaukis, baltaplaukis: Jų visa giminė baltapū̃kiai, tik jis vienas rudas Pšl. Atvažiavo toks baltapū̃kis (kiek pražilęs), išsipūtęs tik čepsi – ir leisk dukterį, kad nori Jnš. | prk.: Baltapūki debesėli,… … Dictionary of the Lithuanian Language
baltplaukis — baltplaũkis, ė adj., smob. (2) K, Skr, baltplaukis (1) žr. baltaplaukis: Baltplaukis, kurio balti plaukai J. Pasitaiko, kad tėvai juodbruvi, o vaikai baltplaũkiai Gs. Du vaikučiai, baltplaukučiai, už rankų vadžiojo (d.) Nm … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaulakys — kiaulakỹs, ė̃ smob. (3b), kiaũlakis, ė (1) 1. tas, kieno akys panašios į kiaulės akis: Ot šitas baltaplaukis ir kiaulakis su lašuotu veidu – tai žirgų vagis V.Piet. 2. menk. begėdis: Ans yra kiaũlakis J. Tokie kiaulakiaĩ žmonys netura nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
smetongalvis — ×smetongal̃vis, ė (hibr.) adj., smob. (2), smetongalvis (1), smetongalvis (1) Alk; I baltaplaukis, šviesiaplaukis: Mane vadydavo smetongalvė, mat šviesūs plaukai buvo, beveik balti Plv … Dictionary of the Lithuanian Language
žemėtas — žemėtas, a adj. (1) 1. R, MŽ, N, [K], LL323, L, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, OGLII251, KŽ, Pc, Grl, Krkš, Jrb žemėmis aplipęs, žemių pribiręs: Bulbės nenuplautos, žemėtos yra J. Ažrūdis dalgė žemėta Dglš. Aš saugau [pjūklą], kad žemėtas pagalys… … Dictionary of the Lithuanian Language
